- išpyktauti
- išpýktauti 1. intr. Š kurį laiką išbūti supykusiam. 2. tr. Š išgauti pykčiu. 3. refl. prk. aprimti, išsigiedryti (apie orą): Gal išsipýktaus oras Rk. \ pyktauti; išpyktauti; papyktauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išpyktauti
Look at other dictionaries:
papyktauti — intr. kiek papykti: Šitie išėjo, bet pirma patriukšmavo, kiti ir papyktavo, bet nieko čia pakeist negalėjo Mš. pyktauti; išpyktauti; papyktauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pyktauti — pyktauti, auja ( auna), avo 1. intens. piktauti 1: Ji ir dabar ant manęs pyktauja Plv. Ko tu čia pyktauji?! Kt. Ko tu ant manę vis pyktauni, kad aš tau nieko bloga nedarau?! Ob. Nepaspėjo atvažiuot, jau ir pradėjo pyktaut Sdk. Senis klausėsi,… … Dictionary of the Lithuanian Language
